Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, neatitiktis tarp rinkos poreikių ir darbuotojų kvalifikacijos išlieka didžiulė. Tikimasi, kad šią problemą netolimoje ateityje išspręsti padės robotizacija, tačiau profesijų, kuriose reikalingas asmeninis kontaktas, artimiausiu metu technologijos visgi nepakeis.

„Daugelis darbų šiandien neegzistuoja, o kai kurios profesijos artimiausiu metu išnyks. Galiausiai, raktas į ateitį bus prisitaikymas, nes viskas pasaulinėje rinkoje nuolat ir greitai keičiasi“, – prognozuoja mokymų įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ vadovė Diana Jucevičienė.

Trūksta paslaugų sektoriaus darbuotojų

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje registruota 211,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tačiau palyginti su 2020 m. rugsėju, bedarbių skaičius mažėjo 10,4 proc. Registruoto nedarbo rodikliams šalyje įtakos turėjo COVID-19 pandemija bei jai suvaldyti paskelbta ekstremali situacija ir karantinai – 2020 m. 84,2 proc. augo Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius. Didžiausią įtaką COVID-19 turėjo jaunimo ir moterų nedarbo rodikliams.

Laisvėjant verslų suvaržymams ir augant darbo jėgos paklausai šalyje, registruotas nedarbas nuo metų pradžios sumažėjo 3,2 proc. punkto, tačiau darbo jėgos paklausa Lietuvoje išlieka aukšta – rugpjūčio mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų (5,9 proc. daugiau nei liepą).

„Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, didelis specialistų trūkumas šalyje matomas paslaugų sektoriuje – trūksta biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, pardavėjų, taip pat virėjų. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams“, – situaciją komentuoja D. Jucevičienė.

Kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių

Anot ekspertės, problema, su kuria susiduriama šiuo metu – darbo neturinčių asmenų kompetencijos neatitikimas rinkos poreikiams, o geriausias jos sprendimas – perkvalifikavimas.

„Manau, kad šiuo metu valstybės prioritetas turėtų būti užtikrinti, kad bedarbiai, kurie neturi tinkamos kvalifikacijos, turėtų galimybę keisti arba kelti savo kvalifikaciją, kad galėtų įsilieti į darbo rinką, nes tarp darbo ieškančių asmenų daugėja neįgijusių kvalifikacijos, mažėja nekvalifikuoto darbo pasiūlymų, o to rezultatas – vis didėjanti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitiktis“, – pažymi moteris.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip pusė visų registruotų laisvų darbo vietų – kvalifikuotiems darbininkams, tačiau norinčių ir galinčių tokį darbą dirbti – perpus mažiau nei darbo vietų. Anot D. Jucevičienės, tikimasi , kad ateityje nekvalifikuotų darbuotojų trūkumą gali išspręsti robotizacija.

Darbuotojams reikalingas nuolatinis mokymasis

„Kadangi į darbo rinką vis sparčiau skverbiasi skaitmeninės technologijos, robotizacija bei įvairūs sprendimai, skaitmeninantys darbo vietas, ateityje darbo rinkai vis dar bus labai reikalingi darbuotojai, gebantys dirbti su inovatyviomis technologinėmis programomis bei analitikai, dirbantys su duomenimis“, – darbo rinkos tendencijas prognozuoja D. Jucevičienė ir pastebi, kad šių darbuotojų paklausa kasmet ir toliau augs vis labiau.

Taip pat dabartinės tendencijos rodo, kad darbo pobūdis nuolat pamažu keičiasi, todėl darbuotojams bus itin svarbu gebėti laiku prie to prisitaikyti ir nenustoti mokytis.

„Pastaruoju metu stebime, kad darbdaviai iš darbuotojo tikisi ekspertiškumo, kietųjų bei minkštųjų žinių kombinacijos. Nebepakanka gerai išmanyti savo sritį – reikalingos plačios kompetencijos, tokios kaip kūrybiškumas, gebėjimas lengvai adaptuotis sudėtingose ar kritinėse situacijose, – kokių kompetencijų tikisi darbdaviai vardija ekspertė. – Vis didesnis dėmesys skiriamas gebėjimui dirbti grupėje, kritiniam mąstymui, kompleksinių problemų sprendimui, lyderystės gebėjimams, emociniam intelektui.“

Svarbu asmeninės savybės

D. Jucevičienė pastebi, kad ne mažiau svarbu nei kvalifikacija yra ir asmeninės darbuotojo savybės, o daug dėmesio darbuotojo analitiniam mąstymui ir inovatyvumui, kūrybiškumui ir originalumui, gebėjimu naudotis technologijomis, atsparumui stresui ir lankstumui darbdaviai skiria jau dabar.

„Pasaulio ekonomikos forume buvo kalbėta, kad būsimoms darbo vietoms tampa vis vertingesnės tokios darbuotojų savybės, kaip gebėjimas išspręsti naujas, daugialypes problemas, sprendimų priėmimas, kognityvinis lankstumas (protinis sugebėjimas pereiti tarp dviejų skirtingų sąvokų ir vienu metu galvoti apie kelias sąvokas), kritinis mąstymas, gebėjimas apsvarstyti įvairius problemos sprendimo būdus ir pasverti kiekvieno požiūrio privalumus ir trūkumus“, – vardija moteris.

Kalbant apie gebėjimą dirbti komandoje, labai svarbu, kad ateityje vadovai žinotų, kaip motyvuoti savo komandas, padidinti jų produktyvumą ir reaguoti į jų poreikius, suvoktų kitų žmonių stiprybes ir silpnybes bei mokėtų su jomis dirbti. Iš techninių profesijų žmonių bus tikimasi geresnių tarpusavio santykių įgūdžių, o gebėjimas derėtis su kolegomis, vadovais, klientais ir komandomis bus gyvybiškai svarbus.

Keičiasi suvokimas apie darbo vietą

D. Jucevičienė pastebi, kad suvokimas, kokio darbuotojo ir jo kompetencijų bei asmeninių savybių reikia rinkai, kinta nuolat, tačiau pandemija atnešė ir vieną naują pokytį – pradėjo keistis požiūris į pačią darbo vietą.

„Pastebima tendencija, kad nemaža dalis darbuotojų po karantino nori išlaikyti galimybę likti dirbti iš namų. Tai daugeliui atrodo patogu, nes padeda sutaupyti laiko kelionės į darbą sąskaita ar leidžia susiplanuoti darbus taip, kad jie būtų atlikti patogesniu metu. Žmonėms atsirado galimybė dirbti iš kito pasaulio kampelio, todėl kai kurie darbuotojai ilgesniam laikui išvyko į kitas šalis“, – apie požiūrį į darbo vietą pasakoja D. Jucevičienė ir priduria, jog nuotolinio darbo galimybės – proga organizacijoms tapti daugiakultūrėmis ir samdytis žmones iš užsienio, o tai lems poreikį darbuotojams gebėti bendrauti tarpkultūrinėje erdvėje.

Viena populiariausių profesijų – slaugytojai

„Nors daugelyje darbo vietų žmogų pakeis naujos technologijos, artimiausiu metu to nebus įmanoma padaryti paslaugų sektoriuje, kur reikalingas tiesioginis kontaktas su asmeniu. Išliks aktualios tokios specialybės kaip gydytojas, slaugytojas, mokytojas, tyrėjas, mokslininkas, verslininkas“, – tikina ekspertė.

Pažangiausi sektoriai, anot ekspertės, bus aukštųjų technologijų ir žalioji ekonomika, tačiau net ir tradicinis asmens priežiūros sektorius stipriai vystysis dėl gyventojų senėjimo. Prognozuojama, kad dėl pastarojo, viena iš populiariausių profesijų ateityje išliks slauga.

„Daugelis darbų šiandien neegzistuoja, o kai kurios profesijos artimiausiu metu išnyks. Galiausiai, raktas į ateitį bus prisitaikymas, nes viskas pasaulinėje rinkoje nuolat ir greitai keičiasi“, – pažymi D. Jucevičienė.

Tekstas buvo publikuotas naujienų portale Delfi.