Pasaulinė pandemija nubrėžė naujas taisykles daugelyje veiklų. Ne išimtis ir renginių organizavimas, kuris buvo gerokai pakoreguotas įvairių reikalavimų bei pasikeitusių žmonių įpročių. Būtent ši sfera dėl įvestų ribojimų nukentėjo bene labiausiai, tačiau industrija netruko prisitaikyti prie pokyčių, o vienas rezultatų – populiarėjantys hibridiniai renginiai.

Nuotoliniai renginiai – patrauklu, bet ne visuomet efektyvu

Lietuvoje įvedus karantiną, kai klausimų buvo gerokai daugiau nei atsakymų, žmonių neužtikrintumas, baimė bei noras apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą privertė organizacijas ieškoti naujų sprendimų. Taip pat nemažai sumaišties įnešė ir vis griežtėjantys Vyriausybės įvesti ribojimai, dėl kurių nemaža dalis organizacijų turėjo iš esmės persvarstyti savo veiklą ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Tuomet į pagalbą tiek verslui, tiek pramogų pasauliui, atėjo nuotoliniai susitikimai ir nuotoliniai renginiai. Ir nors anksčiau veiklų organizavimas nuotoliniu būdu daugeliui neatrodė patogi priemonė – tapo populiariausiu sprendimu.

Galimybė pramogas bei darbą perkelti į kompiuterinę erdvę išgelbėjo ir palaikė nemažai įvairių sričių – nuo kultūros ir švietimo iki verslo rinkos atstovų. Kadangi veiklos vyko ekrane, renginių organizatoriai pradėjo ieškoti sprendimų, kaip tinkamai pasiruošti kompiuterinę techniką, kokias naudoti programas, kad perduodamas vaizdas ir garsas būtų kuo kokybiškesni, o tikslu tapo užtikrinti kaip įmanoma geresnį ryšį abiem bendraujančioms pusėms.

Tačiau realybė tokia, kad tiesioginių susitikimų metu užtikrinti dalyvių įsitraukimą yra paprasčiau. Be to, žmonės pasiilgę gyvo bendravimo.

Galimybių pasas leido eksperimentuoti

Lietuvoje pasirodęs galimybių pasas leido įmonėms eksperimentuoti, grąžinti žmones į auditorijas ir išbandyti hibridinius renginius bei jų teikiamas naudas, kurių įžvelgiu net kelias.

Pirmiausia, tai galimybė žmonėms susitikti – neabejotinas džiaugsmas, praleidus tiek laiko atskirai. Antra, mes kalbame apie tokio dydžio auditoriją, kurią anksčiau pasiekti buvo sudėtingiau. Esamos renginių erdvės nemažą skaičių dalyvių gali priimti gyvai, o tie, kurie gyvena užsienyje, neturi galimybių paso ar turi kitokių asmeninių priežasčių, gali pasinaudoti proga prisijungti nuotoliniu būdu, taigi, taip mes apjungiame įvairių poreikių turinčias grupes.

Dar vienas hibridinių renginių privalumas – tarptautiškumas. Šiuo metu mes ir vėl galime organizuoti tradicines kasmetines konferencijas, forumus, kurių, deja, teko atsisakyti praėjusiais metais, o techninės galimybės leidžia peržengti ir valstybių sienas. Hibridinio renginio metu dalis dalyvių susirenka gyvai, kiti – savo namuose, o svarbiausia, kad dingsta ribos – visi gali klausytis pranešėjo, esančio užsienyje, o pranešėjas, stovėdamas ant scenos, gali matyti ne tik esančius salėje, bet, kompiuterio pagalba, ir namuose esančius klausytojus.

Hibridiniai renginiai populiarės

Mes dar nesame tikri, kokių staigmenų pažers vėlyvas ruduo, tačiau tikėtina, kad net tuomet, jei dalyvių skaičius bus stipriai ribojamas, hibridinių renginių organizavimas bus leidžiamas ir jie sparčiai populiarės, o kartu augs ir technines paslaugas teikiančių įmonių paslaugų paklausa.

Per šį ganėtinai netrumpą laiką mokymų organizavimo sferoje dirbantys specialistai spėjo išsigryninti užsakovų poreikius, užmegzti ryšius su technologijų sprendimus teikiančiais specialistais, todėl visas paslaugas gali pasiūlyti iš vienų rankų.

Saugumas vis dar svarbiausia

Visgi, primenu, kad nevertėtų pamiršti dalyvavimo renginiuose taisyklių.

Jei mes kalbame apie žmones, renginyje dalyvaujančius gyvai, neturėtų kilti klausimų dėl Vyriausybės pateikiamų rekomendacijų – atstumo laikymosi, dezinfekcijos, dalyvių skaičiaus ribojimo bei reikalavimų, privalomų užtikrinti dalyvių saugumą, vykdymo, kuris vis dar turi būti numeris vienas organizuojant bet kokio pobūdžio renginį.

Nusprendę dalyvauti nuotoliniu būdu, turi būti pasiruošę ir įsijungę kameras – tai ne tik padidina įsitraukimą, tačiau kartu, šiuolaikinių technologijų pagalba, leidžia ir pranešėjui suprasti, kokia auditorija slypi už kompiuterių ekranų, pamatuoti auditorijos pulsą.

Diana Jucevičienė yra mokymų įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ direktorė.